Pasaulio krepsinio cempionatas

Turiu liudnai konstatuoti fakta, kad krepsinis idomus tik lietuviams ir tik Lietuvoj. Pasirodo, nei vienas televizijos kanalas netransliuoja pasaulio krepsinio cempionato (turiu omeny ne tik belgiskus kanalus). Tad norint pasiziureti rungtynes, mums lietuviams tenka prasytis pas draugus i svecius, nes jie turi palydovine televizija ir mato lietuviskus kanalus. Kai tuo tarpu neseniai pasibaiges pasaulio futbolo cempionatas buvo visus uzvaldes: visi kolegos darbe tik ir snekejo apie futbola, seke rungtynes ir aptarinejo komandas. Netgi futbolu nesidomintys zmones privalejo zinoti, kokia komanda ta diena laimejo. O jau nekalbu apie tai, kas dejosi gatvese, kai is baru pasipildavo aistruoliai. Tuo tarpu apie krepsini dar negirdejau nei vieno zmogaus kalbancio, itariu kad turbut didzioji dauguma net ir nezino, kad vyksta pasaulio cempionatas. Tai ka daryt mums broliams lietuviams??? Su kuom mums pasidziaugti pergalemis???

Montreuil sur mer, Prancuzija

Yra toks mazas miestelis Prancuzijoj Montreuil sur mer. Keliaudamas link juros, kadaise ten lankesi pats ponas Hugo su savo sirdies dama. Jam baisiai patiko tas miestelis, todel neatsitiktinai "Vargdieniu" veiksmas ir vyksta butent tam miestelyje. Na o siais laikais Montreuil miestelenai tuo puikiai naudojasi. Ten kasmet vyksta vargdieniu spektaklis, kuriame ir mums teko sudalyvauti. Veiksmas vyksta visame miestelyje, tave aktoriai vedzioja po atokiausias gatveles ir pasakoja vargdieniu istorija. Galiausiai veiksmas baigiasi sode, kur taves laukia sidras ir pyragai. Mums baisiai patiko si pramoga, nors ir nelabai supratom apie ka veiksmas... Bet bent jau buvom supazindinti su miesteliu. Salia Montreuil issideste daugybe kitu mazu graziu miesteliu, viename ju Boulogne sur mer pvz atradome rutas:) O ir jura tik uz keliolikos kilometru. Beje, labai patiko stebeti, kaip per nakti patvinusi jura dienos metu atsitraukineja, tad jei nori maudytis, turi gerokai paejeti...Ir be abejo verta iki soties prisivalgyti juros gerybiu, nes jos tikrai pigios ir sviezios, tiesiai is juros. Taigi jei kada keliausite siaurine Prancuzijos pakrante (dar kitaip vadinama opalo pakrante) butinai uzsukite i si nepakartojama viduramziu miesteli.

Genkas ir kartai

Turiu prisipazinti, kad niekuomet nebuvau vaziavusi kartais. Kazkaip nelabai manes ir trauke si veikla. Taciau praejusi savaitgali su draugais nulekem i Genka, miesteli in the middle of nowhere kaip as sakau. Nieko apie ji nezinojau ir tiesa sakant iki siol nezinau. Bet ten yra kartai. Ir pasirodo ne bet kokie, o kur visokie izimybes renkasi, ir varzybos vyksta. Tai mes kaip tik ant varzybu ir pataikem. Zodziu kad ir kaip as bijojau, teko ir man sesti uz tos mazos ir juokingos masinytes vairo. Pats vaziavimas trunka apie 15 minuciu, turiu pasakyti kad turbut apie kokia 10 minute (cia as taip itariu, nes nemaciau laiko) jau pradejau galvoti, kad man jau gal ir uztenka sios veiklos, nes pavargau. Nes visas kunas isitempes, o rankos stipriai isikibusios i vaira. Aisku neapsieita be avariju, pora kartu susitrenkem su kitais vairuotojais, o karta as su visom apsauginem padangom islekiau is trasos. Tai ir paaiskina mano ne pati geriausia rezultata:) Bet turiu pripazinti kad pramoga linksma buvo, tik va pakartoti greitu laiku tai tikrai nenoresiu, nes kita diena taip visus raumenis skaudejo, kad net negalejau pajudeti.

Isvyka i Olandija

Ilgai laukem sio savaitgalio, nes buvo seniai susiplanave susitikima su seima Olandijoje. Kaip tik per karalienes diena, kuri ten yra baisiai didele svente. As netgi pasiemiau iseigine darbe, tad penktadieni i pavakare jau buvome Olandijoje, viesbutyje. Musu viesbutis buvo uz Amsterdamo, taciau buvom itikinti, kad susisiekimas ten tobulas, tad nesukom galvos. Ir ka gi, kai administratoriu paklausem kaip mums nusigauti iki miesto, vaikinukas pareiske, kad traukiniai tai tikrai nevaziuoja (nes zmones vaiksto begiais, mums taip buvo pasakyta). Autobusai irgi bus pilni, su masina nebus vietos kur prisiparkuoti. Taigi mums buvo pasiulyta iskviesti taksi. Nu bet mes gi nebutumem lietuviai, nenuleidom ranku, visgi nutarem vaziuoti iki oro uosto (nes is ten traukiniai vyksta i Amsterdama). O gi pasirodo kad traukiniai puikiausiai vaziuoja, aisku nelabai pagal grafika. Taip mus pirma karta (bet ne paskutini) apgavo lygioj vietoj. Turiu pasakyti, kad vaizdas is karalienes dienos liko tiks toks - visas miestas kaip didziulis savartynas, tiek siuksliu dar niekur gyvenime nesu maciusi. Kaip bebutu keista, kita ryta beveik viskas buvo surinkta. Zmoniu irgi buvo daug, visi gerokai iskause, nezinau, ar mes per velai nuvaziavom, bet nepasakyciau kad labai suzavejo ta karalienes diena.

Taigi pasizmonejom truputi Amsterdame, o sekmadieni kadangi visa diena pliaupe lietus, sedom visi i masina ir patraukem link pajurio miesteliu. Nutarem papietauti tipiniam olandiskam zuvies restoranelyje. Kadangi nei vienas is musu nezinojom kur toki rasti, pasikliovem gidu (knyga) kuri turejom. Kadangi gide surasytos vietos kur pavalgyt su adresais, radom mums tinkanti, isivedem adresa i navigacija ir pirmyn. Kai pagaliau nuvaziavom i vieta, pasirodo tokio adreso nera. Tiksliau tokio namo nera. yra numeris 3,7 ir t.t., o butent 5 namo numerio nera. Taigi vel pasijutom isdurti lygioj vietoj. Teko eiti valgyt i pirma pasitaikusia vieta, nes lietus pliaupe, buvo salta, mes be lietsargiu ir alkani. Taigi uzejom i zuvies restorana, and kurio langu ir duru buvo iskabinta reklama, kad omarai sioje vietoje tik 12 euru kainuoja. Nu tai kur jau mes neparagausim. Aisku dar pries tai teko kokius 5 kartus su visais padavejais issiaiskinti ar cia tikrai omarai uz 12 euru siulomi (nes reklama olandiskai, o meniu omarai kainavo 35 eurus). Viena padaveja isaiskino kad cia zuvis, mes nepasidavem, tada kitas padavejas atnese du omarus ir paaiskino, kad didelis uz 35 eurus o mazas uz 12. Nu ka, imam tuos uz 12 euru, 2 porcijas. Tuomet grizta padavejas priimti musu uzsakymo, ir rodydamas i meniu klausia kuriu omaru noretumem. Kai mes koki desimta karta pasakom, kad norim tu uz 12 euru, jis mums patikslina, kad klausia kokiu budu norime kad juos pagamintu (atseit pasirink is meniu). Galu gale issiaiskine, laukiam savo isvajotuju omaru. Turiu pasakyti, kad jie tikrai manes nesuzavejo (nors siaip esu juros gerybiu megeja), taigi pavalgiau sakyciau vidutiniskai, o kai atnese saskaita, tai vos neisgriuvom visi. saskaitoj aiskiausiai irasyti musu omarai uz 35 eurus. Mes aisku vel puolam aiskintis su visais imanomais padavejais, nors jau tik juokas ima. Kol galiausiai atejo administratore ir puole aiskinti, kad cia uncija 12 euru kainuoja. Kazkaip labai jau neitikinamai skambejo, kai tuo labiau mes pries uzsisakydami sitiek aiskinomes. Taigi vel mus apgavo eilini karta. Susimokejom mes po tuos 35 eurus, nors tikrai nebuvo tas omaras vertas tiek. Tai va, pasirodo kad Olandija yra melagiu salis.

Grand Bigard pilis

Siandien labai grazus oras, tad vietoj to, kad mokyciaus, nutarem pasizmoneti. Kadangi visi si savaitglai trauke i Grand Bigard pili, tai ir mes ne isimtis. Ji visai netoli Briuselio, apie 20 km. Toks a la Kairenu botanikos sodas. Ten visi vaziuoja geliu pasiziuret. O as jau buvau ir pamirsus, kad cia ir gamtos esama. Tiesa sakant labai buvau pasiilgus tos zalumos, tokios kaip Lietuvoj. Tad pasedeti valandele parke, pasigrozeti zaluma buvo tikrai atgaiva. Tiesa, turiu pasakyti, kad zmoniu tai tikrai nemazai, o ir bilietas salyginai nepigus (10 euru), taciau padrybsoti and zolytes tarp geliu tai vienas malonumas (beje prie iejimo pasitinka zenklas no picnic:)). O ten beje ir papugos gyvena, o as vis netikejau kai man sakydavo, kad Briusely parke papugos skraido...Pasirodo tai tiesa:)

pavasaris...

I briuseli pagaliau atejo pavasaris. Toks, koki as ir isivaizdavau. Siandien pirma karta sedejom grand place vienoj is kavinukiu lauko terasoj (pagaliau), gerem alu (as aisku geriau savo megstama kriek'a), stebejom zmones ir megavomes gyvenimu. Aplink mus vaiksciojo baltas triusis, dvi zalios laisves statulos ir dar velniai zino kas...Nepagalvokit kad alaus buvo per daug (nors gal siek tiek):))Gyvenima yra grazus...

kaip mes pirkom TV...

Si karta papasakosiu kaip mes pirkom TV, kad negalvotu zmones jog cia viskas tik labai gerai toj Belgijoj. Taigi sausio pradzioj, tik grize is Lietuvos, nutarem nusipirkti televizoriu, mat reikia gi kalba lavinti, o TV tam puikiai tinka. Taigi nuvaziavom i Voluves prekybos centra, ir ten esancioj didelej buitiniu prekiu parduouvej (a la topo centras ar kazkas panasaus) nusipirkom televizoriu. Tiksliau sumokejom uz televizoriu, bet jo negavom. Nes neturejo naujo sandely, o is vitrinos imti nenorejome. Na bet nieko tokio, prizadejo atvezti 2 savaiciu begyje. Taigi laukiam, 1 savaite, 2 savaite, 3 savate, 4 savaite... Vis nesulaukiam. Tagi mano prancuziskai (ir flemiskai) nekalbantis vyras nusibogina atgal i parduotuve aiskintis kur dingo musu TV. Pasirodo ten angliskai visi atsisako sneketi su juo (nors kai pirkom TV tai anglu kalba puikiausiai snekejo visi pardavejai). Siaip ne taip, su kitu klientu pagalba jam pavyksta issiaiskinti, kad musu TV dar nera ir nezinia kada bus. Jei kita savaite nesulauksim, prasom uzsukti dar karta... Na kagi, laukiam dar savaitele, maza ka, gal jau musu televizorius pakeliui kur nors. Taciau jo kaip nera taip nera. Dar po keliu savaiciu gauname laiska is tos parduotuves (aisku prancuziskai), kuriame kiek suprantu parsyta, kad jie labai atsipraso, kad mums taip ilgai tenka laukti. Ir uzmusu kantrybejie mums dovanoja 25 euru cekiuka apsipirkti pas juos. Kaip bebutu juokinga, taciau musu televizoriaus dar vis nera. Ir laiske ne zodzio apie tai kada galime jo tiketis. Taigi mes su vyru nutariame nebelaukti ir susigrazinti pinigus. mano vyras vel nusibogina i parduotuve (ji kitam miesto gale) ir papraso grazinti musu sumoketus pinigus. Si karta pardavejas nesipriesina ir paklauses saskaitos numerio, kur pervesti pinigus, mano vyrui paduoda cekiuka, kad pavedimas padarytas ir pinigai turetu iplaukti i saskaita per savaite. ir aisku atima is musu 25 euru nuolaida :) Nu bet velniai nemate tos nuolaidos, gi vistiek nieko nebepirksim ten. Ka gi, ramiai sau savaite laukiam, kol iplauks pinigai i saskaita (ir dziaugiames kad pagaliau bagesi sita nesamone). O jie kaip neplaukia taip neplaukia:) praejo 2 savaites, jau ir trecia baiginejasi, o pinigu vis nera...Galiausiai mano brangiausias trecia karta boginasi i parduotuve su cekiukiu(nes telefonu angliskai niekas nesneka, parduotuvej dar siaip ne taip issireikalauja). O ten gi paaiskeja, kad pasirodo tai ne cekiukas kad mums pervede pinigus (nors ten aiskiai parasyta vardas, pavarde, suma, saskaitos numeris ir kt) o cekiukas uz ta suma apsipirkti ju parduotuvej!Nu tokio juoko dar nematem. Mano vyras puola dar karta aiskint, kad nieko pas juos niekada nebepirksim ir grazinkit musu pinigus. Tai pardavejas pareiskia, kad jis negali grazint, ir duoda telefono numeri kuriuo galima skambint...Ten aisku niekas apie tave nieko nezino... NU bet viskas baigesi geruoju, po skambucio netgi ta pacia diena mes atgavom pinigus !:) taigi nuo pirkimo praejo daugiau nei 2 menesiai, o mes iki siol neturim televizoriaus...Taip kad atsargiai pirkit TV:)