pavasaris...

I briuseli pagaliau atejo pavasaris. Toks, koki as ir isivaizdavau. Siandien pirma karta sedejom grand place vienoj is kavinukiu lauko terasoj (pagaliau), gerem alu (as aisku geriau savo megstama kriek'a), stebejom zmones ir megavomes gyvenimu. Aplink mus vaiksciojo baltas triusis, dvi zalios laisves statulos ir dar velniai zino kas...Nepagalvokit kad alaus buvo per daug (nors gal siek tiek):))Gyvenima yra grazus...

kaip mes pirkom TV...

Si karta papasakosiu kaip mes pirkom TV, kad negalvotu zmones jog cia viskas tik labai gerai toj Belgijoj. Taigi sausio pradzioj, tik grize is Lietuvos, nutarem nusipirkti televizoriu, mat reikia gi kalba lavinti, o TV tam puikiai tinka. Taigi nuvaziavom i Voluves prekybos centra, ir ten esancioj didelej buitiniu prekiu parduouvej (a la topo centras ar kazkas panasaus) nusipirkom televizoriu. Tiksliau sumokejom uz televizoriu, bet jo negavom. Nes neturejo naujo sandely, o is vitrinos imti nenorejome. Na bet nieko tokio, prizadejo atvezti 2 savaiciu begyje. Taigi laukiam, 1 savaite, 2 savaite, 3 savate, 4 savaite... Vis nesulaukiam. Tagi mano prancuziskai (ir flemiskai) nekalbantis vyras nusibogina atgal i parduotuve aiskintis kur dingo musu TV. Pasirodo ten angliskai visi atsisako sneketi su juo (nors kai pirkom TV tai anglu kalba puikiausiai snekejo visi pardavejai). Siaip ne taip, su kitu klientu pagalba jam pavyksta issiaiskinti, kad musu TV dar nera ir nezinia kada bus. Jei kita savaite nesulauksim, prasom uzsukti dar karta... Na kagi, laukiam dar savaitele, maza ka, gal jau musu televizorius pakeliui kur nors. Taciau jo kaip nera taip nera. Dar po keliu savaiciu gauname laiska is tos parduotuves (aisku prancuziskai), kuriame kiek suprantu parsyta, kad jie labai atsipraso, kad mums taip ilgai tenka laukti. Ir uzmusu kantrybejie mums dovanoja 25 euru cekiuka apsipirkti pas juos. Kaip bebutu juokinga, taciau musu televizoriaus dar vis nera. Ir laiske ne zodzio apie tai kada galime jo tiketis. Taigi mes su vyru nutariame nebelaukti ir susigrazinti pinigus. mano vyras vel nusibogina i parduotuve (ji kitam miesto gale) ir papraso grazinti musu sumoketus pinigus. Si karta pardavejas nesipriesina ir paklauses saskaitos numerio, kur pervesti pinigus, mano vyrui paduoda cekiuka, kad pavedimas padarytas ir pinigai turetu iplaukti i saskaita per savaite. ir aisku atima is musu 25 euru nuolaida :) Nu bet velniai nemate tos nuolaidos, gi vistiek nieko nebepirksim ten. Ka gi, ramiai sau savaite laukiam, kol iplauks pinigai i saskaita (ir dziaugiames kad pagaliau bagesi sita nesamone). O jie kaip neplaukia taip neplaukia:) praejo 2 savaites, jau ir trecia baiginejasi, o pinigu vis nera...Galiausiai mano brangiausias trecia karta boginasi i parduotuve su cekiukiu(nes telefonu angliskai niekas nesneka, parduotuvej dar siaip ne taip issireikalauja). O ten gi paaiskeja, kad pasirodo tai ne cekiukas kad mums pervede pinigus (nors ten aiskiai parasyta vardas, pavarde, suma, saskaitos numeris ir kt) o cekiukas uz ta suma apsipirkti ju parduotuvej!Nu tokio juoko dar nematem. Mano vyras puola dar karta aiskint, kad nieko pas juos niekada nebepirksim ir grazinkit musu pinigus. Tai pardavejas pareiskia, kad jis negali grazint, ir duoda telefono numeri kuriuo galima skambint...Ten aisku niekas apie tave nieko nezino... NU bet viskas baigesi geruoju, po skambucio netgi ta pacia diena mes atgavom pinigus !:) taigi nuo pirkimo praejo daugiau nei 2 menesiai, o mes iki siol neturim televizoriaus...Taip kad atsargiai pirkit TV:)

Briuselio muziejai

Jau seniai kirbejo mintis parasyti apie Briuselio muziejus. Visu pirma ju yra be galo daug ir ivairiausiu, kiekvienas ras pagal savo skoni. Tad ir mes apsilankeme dar toli grazu ne visuose. Bet noreciau pamineti dinozauru muzieju, kuris tikrai vertas demesio. Nors niekuomet nebuvau siu gyvunu megeja, tai ka ten pamaciau tikrai sudomino. Labai suzavejo tai, kad daugelis muzieju yra edukaciniai, vaikams tai puikiausia vieta mokytis. Pvz. tau rodo ka dinozaurai valge tais senais laikais, o tada turi atspeti kuris kakutis kurio dinozauro. Arba kurie driezai gali poruotis ir susilaukti palikuoniu, o kurie ne. Tad muziejai cia tikrai yra geras laiko leidimo budas, nes nuejes ten gali praleisti visa diena, ir tikrai nenusibos. Na o pabaigai noreciau pasidalinti nuotraukomis is automobiliu muziejaus, kuris tikrai ispudingas. Tiek daug senu automobiliu vienoj vietoj dar neteko matyti.

Bad Bertrich, Vokietija

Savaitgali nutarem truputi pasilepinti, tad isvaziavom i Vokietija, Bad Bertrich, vietini pensininku kurorta a la Druskininkai. Tai mazas miestelis, isikures tarp vulkaniniu kalnu. Kalnai isties atrodo ispudingai. O ant tu kalnu isikure vynuogynai. Manau kad ten turetu buti grazu pavasari, kai viskas suzaliuoja. Beje ten labai populiarios vaiksciojimo trasos, tikrai ispudinga po tuos vulkaninius kalnus pasivaikscioti. 

Pats miestelis pasak interneto yra vienintelis visoje Vokietijoje, kuriame tryksta terminiai vandenys. Taigi ten galima gauti ivairiu proceduru kunui ir sielai. Mes irgi isbandem keleta, galiu pasakyti kad pieno vonia tikrai nereali, tailandietiskas masazas irgi patiko. O terminiai baseinai tai atrodo kaip ir paprasti baseinai (tikiuosi kad bent vanduo buvo "pagerintas"). 

Palepine siela, nutarem paganyti ir akis, tad apvaziavom vietines izymybes - vietines pilis bei baznycias. Atradom net Marienburgo pili, deja tai ne ta zymioji pilis, susijusi ir su Lietuva. Nustebino Arras pilis. Ji isikurusi ant auksto kalno, i kuri pakyli serpantinais vingiuotais, kur dvi masinos neprasilenktu. Uzeje i pili nusipirkom bilietelius ir pamatem, kad is tikruju tai yra gyvenama pilis, tos pilies seimininkai kaip tik susiruose vakarieniauti. Tai kazkaip net nejaukiai pasijutom...Jie sau stala dengiasi, o mes cia po ju "gyvenamuosius kambarius" vaikstinejam su paltais:) Taip ir nesuzinojom, kodel jie savo pili rodo kiekvienam prasalaiciui.

Taigi reziumuojant galiu pasakyti, kad tikrai puikiai praleidom savaitgali, sis miestelis puikiai tinka ramiam, jaukiam poilsiui.

L'achepot

Kadangi vakar buvo mano gimtadienis, nutareme su vyru kur nors graziai pavakarieniauti. Nors maniskis buvo nuziurejes keleta vieteliu neblogu, visgi uzejome atsitiktinai i L'achepot, prie Katerinos. Mane tiesa sakant suviliojo tai, kad ant duru buvo uzrasyta Michelin Guide, tai pagalvojau kad si vietele tikrai turetu buti nebloga. Ir neapsirikom. Restoranelis mazytis, kaip iprasta Belgijoj, sudetinga net ir pasisukti, taip tie belgai taupo vieta. Maniskiui si vieta savo dydziu primine Uzupio klasika, tai pasijuokem kad nors dydis panasus, belgai sugeba susodinti trigubai daugiau zmoniu:) Aisku apie privatuma nera ne kalbos, kai triniesi uzpakaliais, bet bent jau mes jauciames ramus snekedami lietuviskai. Taigi, apie L'achepot... Visu pirma, buvo gana sunku uzsisakyti, nes meniu kaip ir prancuziskas, padaveja angliskai nekalba... Taciau galu gale mus aptarnavo angliskai kalbanti padaveja ir paaiskino visus valgius. Kadangi turiu vyra mesedi, jam ta vieta pasirode kaip rojus, nes gavo paragauti sernienos. O as pasiemiau airiska entrekota, pasirodo tai buvo 400 g grynos mesos. Beje, vidutinio zalumo, su kraujuku, nes virtuves sefas zino geriau uz klienta, ko sis pageidauja (ar bent jau kaip turetu buti valgomas jo sedevras). Ir velgi klientas niekam nerupi... Taciau maistas galiu pasakyti buvo puikus, man siek tiek primine Markus&Ko kokybe. Taigi jei kas pageidauja geros mesos, tikrai nepasigailesite uzsuke i L'achepot.

Kadangi neuzilgo Kaledos, kurias sutiksiu Vilniuje, tad jau kuris laikas tenka zygiuoti po parduotuves ieskant dovanu visai placiai giminei. Va cia ir prisimeni, kaip gerai kartais buna, kai parduotuves dirba ilgais vakarais arba sekmadieniais... Cia susidaro vaizdas, kad klientas niekam nerupi. Pvz. vienoje parduotuveje norejau pasiklausti konsultanto apie viena preke, taciau jis tik atsake I am busy, ir viskas. Nors tikrai neatrode labai uzimtas. Zodziu sukis kaip nori, pagalbos nesulauksi. Ir niekam neidomu. Tai tik pagalvojau, kad Lietuvoje gal jau buciau isizeidus ir padejus preke atgal i lentyna, bet cia tenka susitaikyt su belgiskais aptarnavimo ypatumais...

pradziu pradzia...

Emiau viena diena ir sumasciau, kad jau du menesius gyvenu Belgijoj ir kad visai neblogai butu pasidalinti savo patirtimi ir pastebejimais. O pastebejimu turiu tikrai nemazai, daugelis dalyku yra kitokie, nei esu ipratus. Nors save pavadinciau aistringa keliautoja, taciau visiskai kitaip jautiesi, kai svetimoje salyje reikia isgyventi ilgiau nei savaite. Tada ir susiduri su vietiniais ypatumais...