2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Shopingas Achene

Jau  ne karta girdejau is kolegu, kad gera vieta apsiprekinti yra Achenas, tad si savaitgali nutarem ir mes isbandyti. Visada atrodo, kad zole zalesne ten, kur manes nera, tai ir Achenas suviliojo, kad ten visko daugiau ir pigiau (nebutumem gi lietuviai). Taigi sestadieni patraukem keturiese i Vokietija. Iki Acheno nuo Briuselio musu navigacija rode 140 km, nei daug nei mazai. Nuvaziavome gana greitai, parkinga irgi radome nesunkiai. Kas labai maloniai nustebino, kad ten jau prasidejusios kaledines muges, nors dar tik lapkritis. Visas centras ir senamiestis pilnas karuseliu vaikams bei kiosku, pardavinejanciu karsta vyna, desreles ir keptus vaflius. Tad pirmas pirkinys ir buvo kaledinis karstas vynas su amaretu, tikras skanumelis. Ir ne is vienkartiniu puodeliu, o is normaliu, aisku uz kuriuos turejome palikti 'fanta' 2 eurus. Toliau patraukeme pasizvalgyti po parduotuves. Nors pries tai internete buvau radus informacijos, kad Achene yra dvi pagrindines pesciuju zonos, kur randasi daugelis parduotuviu, man kazkaip pavyko aptikti tik viena, Adalbertstrasse. Kitos nelabai ir ieskojom, nes apsiprekinimo zona ten tikrai didele, daug ivairiu gatviu gatveliu, net nebezinai i kuria puse eiti. Taciau man tikrai nepasirode kad Achene pigiau ir daugiau visko. Visos parduotuves beveik tos pacios kaip ir Briuselyje, o kainos tikrai ne pigesnes (idomumo delei palyginau tos pacios prekes kainas). Taigi del pigumo nemanau kad apsimoka ten vaziuoti. Gal siek tiek daugiau ivairesniu parduotuviu. Taigi siek tiek pasivaikscioje nutarem papietauti, mat vyrai labai norejo vokisku desreliu su kopustais. Kazka panasaus radom, bet musu kompanija nebuvo baisiai patenkinta pietumis, o kavinej kainos irgi nepigiau nei Briusely. Turbut geriausias dalykas sioje kelioneje visgi buvo karstas vynas...

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Belgija ir kava

Turiu uzdeti Belgijai minusa del kavos. Metus gyvendama cia niekur neradau geros kavos. Visu pirma, cia  kava su pienu arba late vadinasi Lait Russe, velnias zino kodel. Taciau ji visiskai nepanasi i jokia padoria balta kava. Tiesa, turiu pripazinti blogiausia kava kokia tik imanoma geriau Portugalijoj, bet cia atskira tema. Taigi apie kava Belgijoj. Beatostogaudama Sardinijoj vis galvojau, kodel gi taip sunku yra tiesiog nusikopijuoti nuo italu kaip yra gaminama puikiausia pasaulyje kava. Bent jau mano megstamiausia Latte Macchiato, paprasta kaip du kart du - tiesiog suplaktas pieno puodelis ir mazas puodelytis espresso. O klientui belieka paciam susipilti espresso i piena, stai ir visa stebuklingos kavos magija. Ir nereikia cia kazkokiu sunkiu technologiju. Cia galioja taisykle genialu tai, kas paprasta. Taigi apie kava Belgijoj. Vakar buvom suplanave lietinga rudeniska sekmadieni praleisti bekeliaujant po Belgijos miestus (turiu prisipazinti savo gedai, kad metus pragyvenus cia nedaug spejau aplankyti). Taigi sedom i masina ir patraukem kur akys veda. Turiu pasakyti, kad atradom daug graziu vietu, o Belgija lyjant tikrai yra grazi. Bet griztam prie kavos. Taigi, jau visiskai vakarejant uzsukom i paskutini keliones taska Leuvena pavakarieniauti. Ir ivyko stebuklas, atradau Belgijoj tikra italiska kava. Tokia, kokia megstu. Kuri netgi meniu vadinosi ne Lait Russe, o tikru tikriausia Latte Macchiato. Taigi nuo siol teks turbut dazniau uzsukti i Leuvena. O as sau uzsibreziau nauja tiksla - susirasti Briusely kavine, kur galeciau paragauti tikros, nuostabios Latte Macchiato, su stora pieno puta. Mmmmmm.....

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Pasaulio krepsinio cempionatas

Turiu liudnai konstatuoti fakta, kad krepsinis idomus tik lietuviams ir tik Lietuvoj. Pasirodo, nei vienas televizijos kanalas netransliuoja pasaulio krepsinio cempionato (turiu omeny ne tik belgiskus kanalus). Tad norint pasiziureti rungtynes, mums lietuviams tenka prasytis pas draugus i svecius, nes jie turi palydovine televizija ir mato lietuviskus kanalus. Kai tuo tarpu neseniai pasibaiges pasaulio futbolo cempionatas buvo visus uzvaldes: visi kolegos darbe tik ir snekejo apie futbola, seke rungtynes ir aptarinejo komandas. Netgi futbolu nesidomintys zmones privalejo zinoti, kokia komanda ta diena laimejo. O jau nekalbu apie tai, kas dejosi gatvese, kai is baru pasipildavo aistruoliai. Tuo tarpu apie krepsini dar negirdejau nei vieno zmogaus kalbancio, itariu kad turbut didzioji dauguma net ir nezino, kad vyksta pasaulio cempionatas. Tai ka daryt mums broliams lietuviams??? Su kuom mums pasidziaugti pergalemis???

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Montreuil sur mer, Prancuzija





Yra toks mazas miestelis Prancuzijoj Montreuil sur mer. Keliaudamas link juros, kadaise ten lankesi pats ponas Hugo su savo sirdies dama. Jam baisiai patiko tas miestelis, todel neatsitiktinai "Vargdieniu" veiksmas ir vyksta butent tam miestelyje. Na o siais laikais Montreuil miestelenai tuo puikiai naudojasi. Ten kasmet vyksta vargdieniu spektaklis, kuriame ir mums teko sudalyvauti. Veiksmas vyksta visame miestelyje, tave aktoriai vedzioja po atokiausias gatveles ir pasakoja vargdieniu istorija. Galiausiai veiksmas baigiasi sode, kur taves laukia sidras ir pyragai. Mums baisiai patiko si pramoga, nors ir nelabai supratom apie ka veiksmas... Bet bent jau buvom supazindinti su miesteliu. Salia Montreuil issideste daugybe kitu mazu graziu miesteliu, viename ju Boulogne sur mer pvz atradome rutas:) O ir jura tik uz keliolikos kilometru. Beje, labai patiko stebeti, kaip per nakti patvinusi jura dienos metu atsitraukineja, tad jei nori maudytis, turi gerokai paejeti...Ir be abejo verta iki soties prisivalgyti juros gerybiu, nes jos tikrai pigios ir sviezios, tiesiai is juros. Taigi jei kada keliausite siaurine Prancuzijos pakrante (dar kitaip vadinama opalo pakrante) butinai uzsukite i si nepakartojama viduramziu miesteli.

2010 m. gegužės 25 d., antradienis

Genkas ir kartai

Turiu prisipazinti, kad niekuomet nebuvau vaziavusi kartais. Kazkaip nelabai manes ir trauke si veikla. Taciau praejusi savaitgali su draugais nulekem i Genka, miesteli in the middle of nowhere kaip as sakau. Nieko apie ji nezinojau ir tiesa sakant iki siol nezinau. Bet ten yra kartai. Ir pasirodo ne bet kokie, o kur visokie izimybes renkasi, ir varzybos vyksta. Tai mes kaip tik ant varzybu ir pataikem. Zodziu kad ir kaip as bijojau, teko ir man sesti uz tos mazos ir juokingos masinytes vairo. Pats vaziavimas trunka apie 15 minuciu, turiu pasakyti kad turbut apie kokia 10 minute (cia as taip itariu, nes nemaciau laiko) jau pradejau galvoti, kad man jau gal ir uztenka sios veiklos, nes pavargau. Nes visas kunas isitempes, o rankos stipriai isikibusios i vaira. Aisku neapsieita be avariju, pora kartu susitrenkem su kitais vairuotojais, o karta as su visom apsauginem padangom islekiau is trasos. Tai ir paaiskina mano ne pati geriausia rezultata:) Bet turiu pripazinti kad pramoga linksma buvo, tik va pakartoti greitu laiku tai tikrai nenoresiu, nes kita diena taip visus raumenis skaudejo, kad net negalejau pajudeti.

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Isvyka i Olandija





Ilgai laukem sio savaitgalio, nes buvo seniai susiplanave susitikima su seima Olandijoje. Kaip tik per karalienes diena, kuri ten yra baisiai didele svente. As netgi pasiemiau iseigine darbe, tad penktadieni i pavakare jau buvome Olandijoje, viesbutyje. Musu viesbutis buvo uz Amsterdamo, taciau buvom itikinti, kad susisiekimas ten tobulas, tad nesukom galvos. Ir ka gi, kai administratoriu paklausem kaip mums nusigauti iki miesto, vaikinukas pareiske, kad traukiniai tai tikrai nevaziuoja (nes zmones vaiksto begiais, mums taip buvo pasakyta). Autobusai irgi bus pilni, su masina nebus vietos kur prisiparkuoti. Taigi mums buvo pasiulyta iskviesti taksi. Nu bet mes gi nebutumem lietuviai, nenuleidom ranku, visgi nutarem vaziuoti iki oro uosto (nes is ten traukiniai vyksta i Amsterdama). O gi pasirodo kad traukiniai puikiausiai vaziuoja, aisku nelabai pagal grafika. Taip mus pirma karta (bet ne paskutini) apgavo lygioj vietoj. Turiu pasakyti, kad vaizdas is karalienes dienos liko tiks toks - visas miestas kaip didziulis savartynas, tiek siuksliu dar niekur gyvenime nesu maciusi. Kaip bebutu keista, kita ryta beveik viskas buvo surinkta. Zmoniu irgi buvo daug, visi gerokai iskause, nezinau, ar mes per velai nuvaziavom, bet nepasakyciau kad labai suzavejo ta karalienes diena.
Taigi pasizmonejom truputi Amsterdame, o sekmadieni kadangi visa diena pliaupe lietus, sedom visi i masina ir patraukem link pajurio miesteliu. Nutarem papietauti tipiniam olandiskam zuvies restoranelyje. Kadangi nei vienas is musu nezinojom kur toki rasti, pasikliovem gidu (knyga) kuri turejom. Kadangi gide surasytos vietos kur pavalgyt su adresais, radom mums tinkanti, isivedem adresa i navigacija ir pirmyn. Kai pagaliau nuvaziavom i vieta, pasirodo tokio adreso nera. Tiksliau tokio namo nera. yra numeris 3,7 ir t.t., o butent 5 namo numerio nera. Taigi vel pasijutom isdurti lygioj vietoj. Teko eiti valgyt i pirma pasitaikusia vieta, nes lietus pliaupe, buvo salta, mes be lietsargiu ir alkani. Taigi uzejom i zuvies restorana, and kurio langu ir duru buvo iskabinta reklama, kad omarai sioje vietoje tik 12 euru kainuoja. Nu tai kur jau mes neparagausim. Aisku dar pries tai teko kokius 5 kartus su visais padavejais issiaiskinti ar cia tikrai omarai uz 12 euru siulomi (nes reklama olandiskai, o meniu omarai kainavo 35 eurus). Viena padaveja isaiskino kad cia zuvis, mes nepasidavem, tada kitas padavejas atnese du omarus ir paaiskino, kad didelis uz 35 eurus o mazas uz 12. Nu ka, imam tuos uz 12 euru, 2 porcijas. Tuomet grizta padavejas priimti musu uzsakymo, ir rodydamas i meniu klausia kuriu omaru noretumem. Kai mes koki desimta karta pasakom, kad norim tu uz 12 euru, jis mums patikslina, kad klausia kokiu budu norime kad juos pagamintu (atseit pasirink is meniu). Galu gale issiaiskine, laukiam savo isvajotuju omaru. Turiu pasakyti, kad jie tikrai manes nesuzavejo (nors siaip esu juros gerybiu megeja), taigi pavalgiau sakyciau vidutiniskai, o kai atnese saskaita, tai vos neisgriuvom visi. saskaitoj aiskiausiai irasyti musu omarai uz 35 eurus. Mes aisku vel puolam aiskintis su visais imanomais padavejais, nors jau tik juokas ima. Kol galiausiai atejo administratore ir puole aiskinti, kad cia uncija 12 euru kainuoja. Kazkaip labai jau neitikinamai skambejo, kai tuo labiau mes pries uzsisakydami sitiek aiskinomes. Taigi vel mus apgavo eilini karta. Susimokejom mes po tuos 35 eurus, nors tikrai nebuvo tas omaras vertas tiek. Tai va, pasirodo kad Olandija yra melagiu salis.

2010 m. balandžio 18 d., sekmadienis

Grand Bigard pilis





Siandien labai grazus oras, tad vietoj to, kad mokyciaus, nutarem pasizmoneti. Kadangi visi si savaitglai trauke i Grand Bigard pili, tai ir mes ne isimtis. Ji visai netoli Briuselio, apie 20 km. Toks a la Kairenu botanikos sodas. Ten visi vaziuoja geliu pasiziuret. O as jau buvau ir pamirsus, kad cia ir gamtos esama. Tiesa sakant labai buvau pasiilgus tos zalumos, tokios kaip Lietuvoj. Tad pasedeti valandele parke, pasigrozeti zaluma buvo tikrai atgaiva. Tiesa, turiu pasakyti, kad zmoniu tai tikrai nemazai, o ir bilietas salyginai nepigus (10 euru), taciau padrybsoti and zolytes tarp geliu tai vienas malonumas (beje prie iejimo pasitinka zenklas no picnic:)). O ten beje ir papugos gyvena, o as vis netikejau kai man sakydavo, kad Briusely parke papugos skraido...Pasirodo tai tiesa:)